x
ū́žtelti, -ia (-na), -ėjo. ūžtelėti:
1. Tiktai vėjas lengvai ūžtels valandomis.
2. Kambaryje ūžteli plojimų banga.
3. Ūžtelėjau vandens visą viedrą. Kai atagena pirmą dieną karves iš lauko, tai ū́žtelia piemenį [v] andeniu.
4. Kad ū́žtelėjo ledai ant vasarojaus!
5. ūžtelėti 7: Kiekvieną sekundę pakibusios betono masės galėjo ūžtelti žemyn.
6. ūžtelėti 8: Aš tau kai ū́žtelsiu per užpakalį! Būčia ir aš kokią ū́žtel [ėj] ęs [per ausį].
7. ūžtelėti 10: Maniau, kad jie atėjo kortom palošti, ūžtelti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.