x
ū́žterėti, -ėja (-i, -ia), -ėjo.
1. ūžtelėti 1: Antrą [kartą] kaip šoviau, jau nebekėlei. Giružė ūžterėjo. Staiga milžinišku šuoru ūžterėjo vėtra. Pušies šaka linkterėjo, visa girė ūžterėjo.
2. ūžtelėti 3: Ūžterėjau ant galvų visą bliūdą vandens.
3. ūžtelėti 4: Banga ūžterėjo į krantą. Ši lietuviškoji srovė pradžioje ūžterėjusi į D. Lietuvą.
4. ūžtelėti
8.
5. šūktelėti.
6. smilktelėti, pereiti: Ūžterėjo per širdį, kaip pasimatė milsninkas su milsninke.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.