.
vainà.
1. karas: Buvo vainų̃, tai buvo! An vainõs buvo. Vainõs baisu, eik ana peklon! Jos paskui tą vyrą per vainàs nušovė. Pakilo labai kruvina vaina. Tuos brolius pašaukė į vainą. Krygelį regėjau, vainelę girdėjau. Nuneški, žirgeli, in vainelę. Ir kad girdėsite apie vainas ir apie naujienas apie vainas, nenusigąskite. | Ka i su musimis reik vaĩną kelti. Vainà – tai ne daina. Kam vaina, kam daina. Vieniem vainos, kitiem dainos. Kap pekloj, tep ir vainõj. Per vainą visaip prisieina: ir gyvą pagauna, ir negyvą nušauna. Šūdų vaina. Tėvas negimė, sūnus vainon išjojo.
2. barnis, bartynės: O su patimi kokios vainos buvo dėl įkapių?! Ė čia vis vainà, i až arklį vainà. Vainà i vainà pas anus, kiauras dienas. Oi vainà buvo didelė, kol sudalijo [žemes] vienkiemiais. Paukščiai tarp savęs vaĩną turėjo. Kai aš už bernelio, kai aš už bloznelio, be barnelių, be vainelių pietų nepavalgiau. Lazdynas, lazdyno vidurė [je] eglė, eglės vidurė [je] trys vainą kela dėl mūsų gero.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.