vaišin|ti, vaišina, vaišino, vaišin|ti, vaišina, vaišino duoti skaniai valgyti ar gerti: Svečius vaišinti prk.: Rimbu vaišinti (mušti). sngr.: Ko turi, tuo vaišinasi. vaišinimas vaišinimasis vaišintojas, vaišintoja dkt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.