vãlė.
1. valia 2: Tai stov mano vãlėje. Ką savo vãlėj turėti. Ne tavo čia vãlė y [ra]. Ar mums reikia prieš anuos. tylėti ir atsiduoti ant jų barbariškosios valės? Teip tu drebėsi, mano mergyte, kad mano valėj būsi. Būk tavo valė kaip danguje (danguj), taip ir žemėje. Ateik tavo karalystė. Būk tavo valė ant žemės kaip danguje.
2. valia 4: Pagal jo valę. Jis tai iš geros vãlės darė. Kad iš geros valės, su tav’, kūmai, šokčiau. Tokia Dievo valė. Atsidavęs ant Dievo valės.
3. valia 5: Per daug valės turįs. Vãlės duoti. Aš nemačiau vãlės da po mažiukui. Tokiam laimingam žmogui ėsą valė vaikščioti į svetimą klėtį. Nedėkavosiu tėčiui, mamužei, kad mane jauną valėj augino. Ilgai migino, valė [je] augino, nė kraitelio nesuklojau. Tai kelk vartus iki galo ir duok žirgui visą valę.
ikì vãlei. daug, pakankamai: Jis iki valei šitais žodžiais save kritikavoja!
kójoms vãlę dúoti; . sprukti, pabėgti.
víena valè; . be paliovos, be perstojo. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.