važinė|ti, važinėja, važinėjo
1. džn. važiuoti 2: Važinėti į darbą troleibusu. Važinėti po svetimus kraštus.
2. mžb. vežioti 1: Važinėti vaiką (su) ratukais. sngr.: Nuo kalno rogutėmis važinėjasi. važinėjimas važinėtojas, važinėtoja dkt.
Žiūrėk: [važiuoti] [vežioti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.