vėliavinink|as, vėliavininkė dkt.
1. kas neša vėliavą, vėliavnešys: Visų priekyje žygiavo vėliavininkai.
2. vėliavininkas istor. Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės karo pareigūnas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.