vengìmas. véngimas.
1. → vengti 1: Kas par véngimas munęs, nepatinku, prasta gentis. Šviesos vengimas. Geros, ramios, išraiškios ir kartu gyvos, žvitrios akys žadindavo pasitikėjimą ir nekeldavo jokio priešiškumo bei vengimo jausmo.
2. → vengti 3: Antroji jos. raštų ypatybė – vengimas pigiai moralizuoti, pamokslininkauti, kalbėti abstrakčiai.
3. → vengti 4: Mūsų niūrumą ir vengimą žiūrėti į akis ji išsiaiškino savaip.
4. → vengti 5: Mokesčių vengimas.
išvengìmas. → išvengti:
1.
2. Mokesčių (iš) vengimas. Bet Dievas yra teisus, kursai nedaleis jūsų gundinti daugiaus neg galite, bet dar nuog pagundymo padarys išvengimą, idant galėtumet išturėti. Dėl išvengimo tarp savęs barnių. O drin išvengimo anos mirties amžinos, o drin įgijimo gyvatos amžinos, visa mumus sunku regis.
nuvengìmas. → nuvengti 2: Del nuvengimo bjaurybės kiekvienas vyras tetur savą moterį ir kiekviena – vyrą savo.
pavengìmas. → pavengti 1: Nepavéngimas.
pravengìmas. → pravengti: Delei pravengimo kekšystės kiekvienas tetur savo paties moterį.
privengìmas. → privengti:
1. Tas prisakymas tankiai yra laužomas vartojimu Viešpaties vardo be privengimo.
2. Norėdami parodyti didelį privéngimą ir aukštinimą, sakome į akis ir už akių: Jo mylista. Sūnus be partrūkio rodė man privengimą ir meilę. Tarnaukime įtikdami Dievui su baime ir privengimu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.