.
veñgras.
1. senovės laikų keliaujantis prekiautojas: Veñgrai nešiojo kningas i vaistus. Neklausyk, liuob sakys, veñgrų pasakų. Jug vengraĩ liūb eiti, liūb nešioti viską. Liūb vaikščios veñgrai su vaistais nu žiurkių, nu pelių. Veñgrai taisydavo varinius katilus. Po mūs kraštus buvo veñgrai, vaistus nešiojo. | Užgavėnių vengrai. Gangrinėji kai vengras pakiemiais.
2. kastruotojas: Vengrai, būdavo, eina eržilų romyt. Vaikščiojo tie vengraĩ ir romino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.