verpė́jas (-is), -a. -à. verpė̃jas.
1. kas verpia: Šilkų verpė́jas. Verpė́jos susrinkdinėj [o] vakaruot. Ana par dieną svarą suverpė linų, i plonai – dideliai buvo gera verpėjà. Kur jau gera verpėjà, tai turėdavo per dieną tolką priverpt. Atsirasdavo tokių verpėjų̃, kad suverpdavo iš tų linų į mašiną siūlus. Vakarais sueina verpėjos vienan kieman ir verpia talkoj. Kai daug dukterų – daug verpėjų̃. Aplinkui [balaną] sėdžia verpė́jos, matos ben kiek. Linus verpti duos verpė́joms, duos – nevaliosi vienas. Ten tas tėvas verpė́jis buvo. Nu matai, ka verpė́ją turėjo i kalvarato reikėjo. Pirmoja verpėjà ir audėja buvau. Nebliko nė kalvaratų dorai, nė verpėjų̃. Atsirado verpėjà, metus vieną kuodą verpa. Raitutis apžargutis – prastos verpėjos siūlai. Viena bijo nakvot namuosa, pasišaukė verpėjų̃. Kunigaikštienė pagal anos gadynės būdą vakarais tarp verpėjų sėdėjo. Mano seselė verpėjužė̃lė, drobelių audėjėlė. Nei verpė́ja, nei audėja, tik rugių pjovėja. Ieškok, močiute, sau verpėjaitę, sau verpėjaitę ir audėjaitę. Parduosiu žirgą ir kamuneles, samdysiu verpejelę. Geri miltai mokina kepėją, geri linai – verpėją. Verpėjà iš siūlo, audėja iš audimo žinoma. Kultuvė ne verpėja nei audėja.
2. kieno liaukos išskiria plonus lipnius siūlelius: Voras verpėjas rezga trikampius tinklus ir kabina juos tarp krūmų.
3. kas skverbia.
suverpė́jas, -a. -à. kas suverpia: Iškukavo tėvo dukrytėlę …, galvolinužę, suverpėjužę, išaudėjužę, išsiuvėjužytę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.