.
veséilia.
1. veselia:
1. Visa veséilia nedėlion, utarnykan sugrįžta palydai. Dabar geras veséilias kelia. Jau susirengė veseilią ir jau važiuos an šliūbo. Dárgi kap anksčiau, tai veséiliosna nešė grikines babkas. Kap veséilion – ir paloji, ir vė atsiprašai. Eit ar svečiuosna, ar kristynosna, ar veséilion. Kada veséilia būna, tai jaunajai pridainuoja. Veséilių ir pragėrų giesmių moku. Po veséiliai važiuoja pas uošvį. Veseilia – visiem, po veseiliai – dviem. Ateis šaltas rudenėlis, bus veseilių, veseilėlių, bus ir gailių ašarėlių. | Kas zo gražumas paukštelių veséilios. O kap žiemą jų. veséilios, tai tik grajina, nėr tos dienos, kad jų nematytai: ir mažų matyt, ir didelių, ir su mažukais. Veséilią skrudėlės suėdė (iširo vestuvės). Per pilvą dvi gyslos, tarp kojų veseilia. Jok, Joneli, kalnu pakalnėle, tai sustiksi Onutės veseilią. Ant palydų in karčemą visi nuvažiavo: svočia, piršlys ir jaunikis ir visa veseilia. Kada veseilia jau važiuos in šliūbą, ateina tos vėl dvi bobos. Kap paverčia vilkais tą veséilią, tai, kur pasisuka jiej, šaukit vardais.
2. Kitądien parej [o] – ir vėl toj pati veséilia, vėl valgyt neduoda.
vélnio veséilia barniai: Kada vyras ir pati nesutaria, tai, sako, par juos velnio veseilia.
velniaĩ veséilią kẽlia. Kap šiandien velniai veseilią kelia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.