veselė

.
vesẽlė (wesele, вяceллe).

1. vestuvės: Skolinos piningus iš visų pašalių i kėlė tokią vesẽlę su trūbais. Visi buvo linksmi patenkinti, šoks dainiuos kaip pašėlę tame vesẽlė [je]. Seniau vesẽlės puikesnės buvo, o daba tie veselninkai miegta. Liepė [karalius] sutiekti visokių valgių dėl vesẽlės. Tiekės į tą veselę abejūse numūse tokiu būdu: pyragus ir kepenes, arba pečenkas, kepė, alų darė, drabužį siuvo. Šiais laikais kaip ant vesẽlei taisos, ka budynė yra. Grandžiau grandžiau katilą, par vesẽlę i lijo. Pavalgiau kap per savo vesẽlę (menkai) . Esu daba čystai ubagas – plikas kaip pipelis ant vesẽlės. Staipykis kaip šuo po veselės. I šokinė [ja] kaip pyza ant vesẽlės. Taisos kaip į vesẽlę (ilgai) – jug eik. Kol vesẽlė, yr meiselės, po vesẽlės – šūds kumelės. Vesẽlė – ne kepurę pakylėti. vestuvininkai, vestuvių palyda: Visa vesẽlė.

2. šventė: Vienoj dienoj buvo primicija – jo. jau vesẽlė.

3. didelis triukšmas: Kokią čia daba do vesẽlę [, vaikai, ] kelat?
vesẽlę dúoti siausti, šėlti: Dúoda anos. vesẽlę po grindų.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'vesele' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv