vešlùmas. → vešlus:
1. Medžio lapai gyrėsi savo tankumu, žalumu ir vešlumu. Rugiai jau sukosi tirštomis gūžtomis, o ir kviečiai net juodavo nuo vešlumo. | Negaliu atsidžiaugti jo žilais ūsais, jų vešlumu.
2. Nevešli obulai tebuvo – vešlùmo nebuvo i nebuvo. Sklido garsas apie jų sodų vešlumą ir negirdėtus vynuogių derlius. Avižos be jokio vešlùmo.
3. Iš vešlùmo paršiukai jojas. Vešlùmas gyvulio, neklausk, ka būtumi matęs!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.