vienarūšiškùmas. → vienarūšiškas:
1.
2. Kokybinis materijos sandaros nevienarūšiškumas.
3. požymių visuma, sąlygojanti priklausymą vienarūšėms sakinio dalims ar vienarūšiams sakiniams: Jungiamųjų žodžių arba juos valdančių sakinio dalių vienarūšiškumas. Vienarūšiškumo paryškinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.