x
.
vienókiai. vienok:
1. Vienokiai spiečiai vėlybi neišeina ant uždarbės. Želantys daiktai neturi plaučių ir nealsuoja, o vienokiai iš savęs išleidžia sausą garą.
2. Norint tavi buvau tokiu urandu apdovenojęs, vienokiai už tokią didę zbitką būsi dabar smerčiu karotas. Seniukas noris nedrįso, vienokiai ant prašymo Jono visą savo apsakė gyvenimą. Noris [velnias] priilso ir prisistenėjo, vienokiai apnešė [kumelę aplink ežerą]. Kas norint, tikėdamas ing mane, numirs ant to svieto amžinai, ale vienokiai po majestotu muno gyvas būs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.