.
vienókig. víenokig; vienok:
1. Vienókig visados nepritekimas ir pražengimas toksai. Musija ateit papiktinimai, vienokig bėda tam žmogui, per kurį papiktinimas ateit. Apie apreiškimą Jono š [vento] teipajag abejojimas nekadai buvo bažnyčioje krikščioniškoje, o víenokig tas knygas kalvinistai už tikrąsias priimą.
2. Ir norint šiuose amžiuose paskutiniuose regime papiktinimus didžius ir sektas tūleropas, vienókig ižg to nėmaž piktintis neturime. Norint tad krikštas Jono nebuvo tobulas…, víenokig patogiai ir priderančiai, ir naudingai anuo metu buvo įstatytas. Nors svietas velnių pilnas būtų o mus visus praryt norėtų, vienokig jo nesibijome. Norint yra trys personos, o vienokig patis yra vienas Dievas. Norint [tikėjimas] ne teip aiškus buvo Sename testamente, bet vienókig ir tenai praženklintu buvo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.