viera

.
vierà.

1. tikyba, religija: Kokios vierõs tu esi? Žmogus tos pačios vieros, vienos vieros su juom. Jis priėmė krikščioniškąją viẽrą. Nuo vierõs atpulti, viẽrą pamesti. Žydų vierop prisivertęs. Juose vierà kitokia. Vierà ne viena, o Dievas vienas. An kitos vierõs perejo. O tikėjimas, arba vierà, yra ižg klausymo žodžio Dievo. Krikščionis išvadžiojo ir viẽrą jų išvartaliojo. Viešpatis Christus pirmuosius pahonių žmones per žvaizdę atvestai viẽrosp ir pažintiesp savosp. Vieron sugrįžo. Duok mums samdinykus teisus, vierą krikščionių turinčius. Piktas vieras, Christau, aidyk, kleidinčius (kleidenczius) keliop priversk, ir viera tikra gims, apreikšk. Pasiliekt viera, nusitikėjimas, meilė – tie trys, bet tarpu tų yra didžiausia meilė. Viera su malda taip yra suglausta, juog kitam niekam nepriguli malda, tikt kuriam viera, o viera tiktai pačiam Dievui, teip ir malda. Mes regime [Kristų] per vierą savo. Dabokisi vierą tampi biednampi žmogup, jog anas, kačeib jį draudė tūli pulkai, tačiau anas nenustojo nuog vieros. Stipra neabejojančia viera drūtai tikėkiam, jog mūsų išgelbėtojas Kristus, pergalėjęs veliną, smertį ir peklą, tikrai iš numirusių kėlėsi. Turėkit vierą Dieviep. Vogt, klastuot, išplėšt ir su gvoltu pasisavint, šelmystes pramanyt, kekšaut bei Dievą paniekint…, – tai visa vierà baisingos mūsų gadynės. Vienas Viešpats, viena viera, vienas krikštas. Anus meldė, kad vėl atgrįžtų jų vierospi. Įsakė [Gediminas] didūmenei dvasiškai ir ūkiškai nu šiol rėdos ir vyresnybės Lietuvos klausyti, palikęs jims jų vierą, įstatymus ir apsiejimus. Apleido juos Dievas Viešpatis dėl nuodžių jų ir jog jiems tos naujosios vierelės gardėjo. Nenoru, ka dvi viẽros an vienos poduškos gulėtų, – ir neleido eiti už latvio. Kokioj vierõj užgimei, tokioj ir mirk. [Jau jis. ] vis tą vierą laiko. Kokia viera, tokia apiera (afiera).

2. tikybos mokymas; tikėjimo tiesos, postulatai, dogmos, kanoninės maldos: Pirma pamoka buvo vierõs, mokė tas pats mokytojas. Į vokišką vierõs pamokslą įėjo daugiau kaip šimtas vaikų. Ižpažinimas vieros yra žymė bažnyčios tikrosios. Dvylika straipsčių vieros krikščionių, per apaštalus šventuosius suguldytų. Mes neturim nė vieno vierosp ir sakramentop prisylyti. Prievalo [turėti] tikėjimą, alba vieras, visas stiprias ir kaip ugnis degančias. Daug pikta teip bažnyčioj, kaip ir šiame pašaukime kitos vieros malženstvos padarė. Vedys su piršliu, nuotaka su pamerge važiuoja bažnyčiona savo parakvijos pasimelsti, … išduoti kvotą prieš savo kleboną iš prisakymų savo vierõs. Tuokart Cecilija atidarė burną savo ir mokė Tiburcijusą vieros tiek, kiek pati mokėjo.

3. pasitikėjimas: Nėr jam vierõs. Dukrele mieloji, neduok vierõs kavalieriui. Kad tu išlūžtum kojas, rankeles, kad tu palaužei mano vierẽlę. Dabar vierõs nėr – gyveni kap su žydais. Miera – viera, voga – teisybė.

4. tikėjimas kokio reiškinio, proceso teisingumu, neabejojimas: Ar pasakai vierą duosi.
į šveñtą viẽrą atver̃sti sutaisyti, sutvarkyti: Anie atver̃s aną. į šveñtą viẽrą, būs su kuo grajyti.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>vierà</b>. <br/>1. <span class="explanation">tikyba, religija: </span> Kokios vierõs tu esi? Žmogus tos pačios vieros, vienos vieros su juom. Jis priėmė krikščioniškąją viẽrą. Nuo vierõs atpulti, viẽrą pamesti. Žydų vierop prisivertęs. Juose vierà kitokia. Vierà ne viena, o Dievas vienas. An kitos vierõs perejo. O tikėjimas, arba vierà, yra ižg klausymo žodžio Dievo. Krikščionis išvadžiojo ir viẽrą jų išvartaliojo. Viešpatis Christus pirmuosius pahonių žmones per žvaizdę atvestai viẽrosp ir pažintiesp savosp. Vieron sugrįžo. Duok mums samdinykus teisus, vierą krikščionių turinčius. Piktas vieras, Christau, aidyk, kleidinčius (kleidenczius) keliop priversk, ir viera tikra gims, apreikšk. Pasiliekt viera, nusitikėjimas, meilė – tie trys, bet tarpu tų yra didžiausia meilė. Viera su malda taip yra suglausta, juog kitam niekam nepriguli malda, tikt kuriam viera, o viera tiktai pačiam Dievui, teip ir malda. Mes regime [Kristų] per vierą savo. Dabokisi vierą tampi biednampi žmogup, jog anas, kačeib jį draudė tūli pulkai, tačiau anas nenustojo nuog vieros. Stipra neabejojančia viera drūtai tikėkiam, jog mūsų išgelbėtojas Kristus, pergalėjęs veliną, smertį ir peklą, tikrai iš numirusių kėlėsi. Turėkit vierą Dieviep. Vogt, klastuot, išplėšt ir su gvoltu pasisavint, šelmystes pramanyt, kekšaut bei Dievą paniekint…, – tai visa vierà baisingos mūsų gadynės. Vienas Viešpats, viena viera, vienas krikštas. Anus meldė, kad vėl atgrįžtų jų vierospi. Įsakė [Gediminas] didūmenei dvasiškai ir ūkiškai nu šiol rėdos ir vyresnybės Lietuvos klausyti, palikęs jims jų vierą, įstatymus ir apsiejimus. Apleido juos Dievas Viešpatis dėl nuodžių jų ir jog jiems tos naujosios vierelės gardėjo. Nenoru, ka dvi viẽros an vienos poduškos gulėtų, – ir neleido eiti už latvio. Kokioj vierõj užgimei, tokioj ir mirk. [Jau jis. ] vis tą vierą laiko. Kokia viera, tokia apiera (afiera). <br/>2. <span class="explanation">tikybos mokymas; tikėjimo tiesos, postulatai, dogmos, kanoninės maldos: </span> Pirma pamoka buvo vierõs, mokė tas pats mokytojas. Į vokišką vierõs pamokslą įėjo daugiau kaip šimtas vaikų. Ižpažinimas vieros yra žymė bažnyčios tikrosios. Dvylika straipsčių vieros krikščionių, per apaštalus šventuosius suguldytų. Mes neturim nė vieno vierosp ir sakramentop prisylyti. Prievalo [turėti] tikėjimą, alba vieras, visas stiprias ir kaip ugnis degančias. Daug pikta teip bažnyčioj, kaip ir šiame pašaukime kitos vieros malženstvos padarė. Vedys su piršliu, nuotaka su pamerge važiuoja bažnyčiona savo parakvijos pasimelsti, … išduoti kvotą prieš savo kleboną iš prisakymų savo vierõs. Tuokart Cecilija atidarė burną savo ir mokė Tiburcijusą vieros tiek, kiek pati mokėjo. <br/>3. <span class="explanation">pasitikėjimas: </span> Nėr jam vierõs. Dukrele mieloji, neduok vierõs kavalieriui. Kad tu išlūžtum kojas, rankeles, kad tu palaužei mano vierẽlę. Dabar vierõs nėr – gyveni kap su žydais. Miera – viera, voga – teisybė. <br/>4. <span class="explanation">tikėjimas kokio reiškinio, proceso teisingumu, neabejojimas: </span> Ar pasakai vierą duosi. <br/><b> į šveñtą viẽrą atver̃sti</b> <span class="explanation">sutaisyti, sutvarkyti: </span> Anie atver̃s aną. į šveñtą viẽrą, būs su kuo grajyti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.