vikrùmas. →. vikrus:
1. Katės vikrùmas. Kai žmogus storas, neturi vikrùmo. Tokia senelė, dar vikrùmo nori. To vikrùmo [sužeistajam] nėra ėjime, darbe. Visai nepaprastu tokiam dideliam ir senam žmogui vikrumu Šunakaris pirmas peršoko suirusį mūrą. Atsigulęs aukštynininkas vejelėje, grožėjausi kregždžių vikrumu. Vaikas voverės vikrumu įsirepečkojo į kriaušę. Neužlipsi ant tokios užtvaros iš vidaus, neįsikarsi su jokiu vikrumu. Vikrumai, gražumai žirgužėlio, puikumai, mandrumai bernužėlio. Aš dar tekėt nemisliju, o juk tu nelabai ir dailus: tos kojos – vieni stibinkauliai, pats keršas, nemiklas, be jokio vikrumo. Kas šituo kardu užsidės, tai šimto vyrų vikrumą turės. Judesių vikrumas ir plastiškumas daugiau ar mažiau (po operacijos) nukenčia.
2. Vikrumas, šaunumas, apsisukimas. Aš neturiu vikrùmo i sveikatos. Dabar jau nebėr jokio vikrùmo. Gorskienė pridengė aukštinėlį kepurėle ir pagyrė Jonuko vikrumą. Jai patinka jo vikrùmas, kantrybė. Pirma apsvarstė giminę ir kraitį, vikrumą prie darbų ir meilų būdą.
3. O liežiuvis, o vikrùmas – bernas kaip an sprendžinų. Par vikrùmą žmogus gyveni. gudrybė, apgavystė: Tik įspėju, kad būtų [lošiama kortomis] be visų šitų vikrumų. Yra žmonių pri vikrùmo: šluona piningus šluotinai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.