x
.
vil̃nas, -à.
1. kaltas, nusikaltęs: Merga buvo prakeikta, ė tas nevilnas bernas išgelbėjo ją. Atej [o] ana ir atsigulė ir jau nevilnà miegti. Ai kaipgi verkia nevilnà mergelė per sodą vaikščiodama, rankeles laužydama. | Apkalbėjai mane jauną nevilnais žodeliais.
vilnaĩ. Ir aš visai nevilnai buvau išvarytas.
2. skolingas, skalnas: Aš jau tau nieko nevil̃nas. Anas man vil̃nas dabar (dar) pinigų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.