vilnõnė.
1. didelė namie austa vilnonė skara apsigobti: Vilnones audėm klėtkom, abrūsus, paklotes visokias. Ka kur važiavo, ta apsigobė vilnõnę. Užsisiausk vilnõnę, kaip taip eisi plika galva. Baltoms vilnõnėms ejo motriškosios į bažnyčią žiemą. Vilnõnės liūb tokios puikios juodraudonės arba margos. Pririšau pilną vilnõnę muilo. Išeiginiu drabužiu motriškųjų buvo teip vadinamas (= vadinamasis) kilimas. Vadino dar jį sage, arba sagše, kurią dar tankesniai vilnone vadino. Užsirišk vilnonė̃lę, kad neperšaltų galva.
2. vilnelė 2: Vilnõnės tik džiovint gerai. Vilnõnės – kur raugia rudenį. Vilnõnės – apačioj kai vilnos. Storos geltonos grybės tos vilnonė̃lės. Oi, džiuma, kazlėkas… ant vilnonę žiūrėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.