vilnos

vìlnos.

1. gyvulio (avies, ožkos, triušio ir pan) kailio plaukai, gaurai: Anos. išdžiūsta, vìlnas išsipurto, tada jau gražios. Mano avis ilgų vìlnų. Ūdro kailis va tai geras, o kai bebro – tai, sako, ilgos vìlnos, nieko te gražumo iš jo nėr. Vìlnos kralkų susvėlo balnan. Kita rūgena ilgai [kailius],
tai supūdo, vìlnos nuspeša. Tie kailiniai apsiūti, vìlnos į viršų. [Ožiai] balti, dideliais ragais, trumpoms uodegoms, vìlnos nekerpamos. Vilkai buvo didelioms vìlnoms. Šauna – per vìlnas dulka, ir nieko nepadaro su tuo vilku. Jo vienos vìlnos liko. Kai nuo bičių vilnas kirps, o iš vaško pečius dirbs, tai tada, motinėle, aš pas tave sugrįšiu. O gražumas avinėlio: sidabro nagučiai, aukso ragučiai, šilko vilnelės! žmogaus plaukai: Nusikirpk vìlnas. Oi tu, Dieve, viso pilnas, kur padėjai plikio vìlnas. Sumanė nuo plikio vilnas kirpt.

2. natūralus tokių gyvulio plaukų pluoštas: Karšiu vilnas. Šukuotos (karštos) vìlnos. Nėr tąsios vìlnos verpti, kad šalta. Pavasarinės vìlnos kaip kresnos, nėkam netinka. Kur iš papilvės ar pakojų vìlnos, tas jau atskirai dėdavo, pakojinėm vadindavo. Vìlnas kedęt uždėdavo, plunksnas plėšyt [samdiniams]. Pavaserį kai kerpi, tai apsipešę vìlnos esčia. Pavasarį nukerpam avis i pavasarines vìlnas pasidedam rudenie. Vìlnas pašiau pusantaros dienos. Vailokų nesuvelsi iš plautų vìlnų. Nuo vìlnų [verpimo] labai akys gadinasi. Aštrūs tę karštuvai, tai šitei vìlnų prikloja, pripešioja. Vėliau buvo tokios arklinės mašinos, kur šukuodavo vìlnas. Atsinešk buožę, sversiam vilnas. Ta žmona nėr susivėlusi gatavai kaip vìlnų kuodelis, yra zgrebni motriška. Vìlnų rėtį didžiausį pasidėjusi laumė beverpanti. Siuntė vyras vìlnas verpt, aš pradėjau gailiai verkt. Nėra avelių, nėra vilnẽlių. Ot vilnelės baltos, kai pusnys. Čia iš ūkanų vilnų man eglės verpė raizgė sidabro gijas. Jei debesys kaip vìlnos smulkūs, bus lietus. Miegta kai vilnosa. Pardavei aviną, pardavei ir vìlnas. Dangumi greit bėgo ploni, gauruoti it iškedentos vilnos debesėliai. Nelauk iš ožio vìlnų. Iš ožkos kas gi – nei vìlnų, nei nieko. Išejo vìlnų, grįžo nukirpti (tikėjosi ką nors laimėti, grįžo be nieko) . Miške staklės, in avelių vìlnos, o jau audeklą audžia.

3. vilnoniai siūlai, verpalai: Vìlnos nedažytos tai šiltos. Vìlnas dažydavo su alksnių, su juodalksnių žievėm. Dažydavo vìlnas su ramuniais, tai išeidavo šviesiai geltonai. Vilnų dažymo aparatas. Jei vìlnų maž teturėjėm, liuobam žičkais apmesti i vìlnoms atausti. Vìlnom apimeta, vìlnom ataudžia – tai milelis. Liuobam linus linais apmesti, vìlnoms atausti. Apsineru aš pati daba, i nertinį nuneru iš vìlnų. Turiam [skaras],
turiam ir austų Papily, vien vìlnų. Vienų vìlnų sijonai buvo. Sermėgas išaudžia iš vìlnų. Siūleliais apimeta, vìlnom ataudžia, ir čerkesas. Jupa ižg vilnų. Priegtam ir Damaskus tavipi ėmė tavo darbą ir visokį tavorą užu stiprų vyną ir brangias vilnas.

4. vilnoniai audiniai.

5. augalo plaukeliai: [Tūbės] lapai abiejose pusėse su gelsvomis aksominėmis vilnomis.

6. daugiasėklio vaisiaus sėklų pūkai: Tame raiste pūkai tik augo: viksvos su baltom vìlnom.

7. medžio plaušeliai: Statdžiūvį medį pjaunant, eita vìlnos ir vìlnos, statdžiūvis neduoda žiogspirų.
prie vìlnų gulė́jęs. Menko bovelninio, tik prie vilnų gulėjusio, 5 – 6 dol. jardas.
vìlnas kir̃pti išnaudoti: Ponija su kunigėliais džiaugiasi, kad gali nuo mulkių vilnas kirpti. Jie išrenka tuos, kurie paskui juos gi pačius apgaudinėja ir jiems vilnas kerpa.
vìlnoms ver̃pti lìkti. neištekėti: Jei tu jau už šito netekėsi, tai jau liksì vìlnom ver̃pt.

Sapnininkas: Vilnos

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'vilnos' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vìlnos</b>. <br/>1. <span class="explanation">gyvulio (avies, ožkos, triušio ir pan) kailio plaukai, gaurai: </span> Anos. išdžiūsta, vìlnas išsipurto, tada jau gražios. Mano avis ilgų vìlnų. Ūdro kailis va tai geras, o kai bebro – tai, sako, ilgos vìlnos, nieko te gražumo iš jo nėr. Vìlnos kralkų susvėlo balnan. Kita rūgena ilgai [kailius], tai supūdo, vìlnos nuspeša. Tie kailiniai apsiūti, vìlnos į viršų. [Ožiai] balti, dideliais ragais, trumpoms uodegoms, vìlnos nekerpamos. Vilkai buvo didelioms vìlnoms. Šauna – per vìlnas dulka, ir nieko nepadaro su tuo vilku. Jo vienos vìlnos liko. Kai nuo bičių vilnas kirps, o iš vaško pečius dirbs, tai tada, motinėle, aš pas tave sugrįšiu. O gražumas avinėlio: sidabro nagučiai, aukso ragučiai, šilko vilnelės! <span class="explanation">žmogaus plaukai: </span> Nusikirpk vìlnas. Oi tu, Dieve, viso pilnas, kur padėjai plikio vìlnas. Sumanė nuo plikio vilnas kirpt. <br/>2. <span class="explanation">natūralus tokių gyvulio plaukų pluoštas: </span> Karšiu vilnas. Šukuotos (karštos) vìlnos. Nėr tąsios vìlnos verpti, kad šalta. Pavasarinės vìlnos kaip kresnos, nėkam netinka. Kur iš papilvės ar pakojų vìlnos, tas jau atskirai dėdavo, pakojinėm vadindavo. Vìlnas kedęt uždėdavo, plunksnas plėšyt [samdiniams]. Pavaserį kai kerpi, tai apsipešę vìlnos esčia. Pavasarį nukerpam avis i pavasarines vìlnas pasidedam rudenie. Vìlnas pašiau pusantaros dienos. Vailokų nesuvelsi iš plautų vìlnų. Nuo vìlnų [verpimo] labai akys gadinasi. Aštrūs tę karštuvai, tai šitei vìlnų prikloja, pripešioja. Vėliau buvo tokios arklinės mašinos, kur šukuodavo vìlnas. Atsinešk buožę, sversiam vilnas. Ta žmona nėr susivėlusi gatavai kaip vìlnų kuodelis, yra zgrebni motriška. Vìlnų rėtį didžiausį pasidėjusi laumė beverpanti. Siuntė vyras vìlnas verpt, aš pradėjau gailiai verkt. Nėra avelių, nėra vilnẽlių. Ot vilnelės baltos, kai pusnys. Čia iš ūkanų vilnų man eglės verpė raizgė sidabro gijas. Jei debesys kaip vìlnos smulkūs, bus lietus. Miegta kai vilnosa. Pardavei aviną, pardavei ir vìlnas. Dangumi greit bėgo ploni, gauruoti it iškedentos vilnos debesėliai. Nelauk iš ožio vìlnų. Iš ožkos kas gi – nei vìlnų, nei nieko. Išejo vìlnų, grįžo nukirpti <span class="explanation"> (tikėjosi ką nors laimėti, grįžo be nieko) </span>. Miške staklės, in avelių vìlnos, o jau audeklą audžia. <br/>3. <span class="explanation">vilnoniai siūlai, verpalai: </span> Vìlnos nedažytos tai šiltos. Vìlnas dažydavo su alksnių, su juodalksnių žievėm. Dažydavo vìlnas su ramuniais, tai išeidavo šviesiai geltonai. Vilnų dažymo aparatas. Jei vìlnų maž teturėjėm, liuobam žičkais apmesti i vìlnoms atausti. Vìlnom apimeta, vìlnom ataudžia – tai milelis. Liuobam linus linais apmesti, vìlnoms atausti. Apsineru aš pati daba, i nertinį nuneru iš vìlnų. Turiam [skaras], turiam ir austų Papily, vien vìlnų. Vienų vìlnų sijonai buvo. Sermėgas išaudžia iš vìlnų. Siūleliais apimeta, vìlnom ataudžia, ir čerkesas. Jupa ižg vilnų. Priegtam ir Damaskus tavipi ėmė tavo darbą ir visokį tavorą užu stiprų vyną ir brangias vilnas. <br/>4. <span class="explanation">vilnoniai audiniai. </span> <br/>5. <span class="explanation">augalo plaukeliai: </span> [Tūbės] lapai abiejose pusėse su gelsvomis aksominėmis vilnomis. <br/>6. <span class="explanation">daugiasėklio vaisiaus sėklų pūkai: </span> Tame raiste pūkai tik augo: viksvos su baltom vìlnom. <br/>7. <span class="explanation">medžio plaušeliai: </span> Statdžiūvį medį pjaunant, eita vìlnos ir vìlnos, statdžiūvis neduoda žiogspirų. <br/><b> prie vìlnų gulė́jęs</b>. Menko bovelninio, tik prie vilnų gulėjusio, 5 – 6 dol. jardas. <br/><b>vìlnas kir̃pti</b> <span class="explanation">išnaudoti: </span> Ponija su kunigėliais džiaugiasi, kad gali nuo mulkių vilnas kirpti. Jie išrenka tuos, kurie paskui juos gi pačius apgaudinėja ir jiems vilnas kerpa. <br/><b>vìlnoms ver̃pti lìkti</b>. <span class="explanation">neištekėti: </span> Jei tu jau už šito netekėsi, tai jau liksì vìlnom ver̃pt.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

vilnos

#