x
virtuoziškùmas.
1. virtuozui būdinga technika: Visi žavėjosi jo grojimu, jo virtuoziškumu.
2. mokėjimas tobulai atlikti darbą: O tie mūsų poetai, kurie meistriškai naudojosi ir naudojasi liaudies dainų kalbos elementais, yra pasiekę savo kūryboje didelio virtuoziškumo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.