x
vis|as, visa pažym. įv.
1. viską apimantis, ištisas: Lijo (per) visą dieną. Visas kepalas duonos. Mažas, bet visas (tikras) senis. Tai dar ne visa. Kaip visa pakitę! Spjaučiau į visa.
2. dgs. esantys būryje,
sudarantys visumą; nė vieno neišskiriant: Klasėje buvo visi mokiniai. visi žino, visi kalba. Jo visų visi žąsyčiai išnyko. Jis (iš) visų geriausias. visų pirma (pirmiausia). Dėl viso pikto (atsižvelgiant į tam tikras
aplinkybes, atsargumo dėlei). viso gero (labo) (linkėjimas atsisveikinant). Dėl visa ko (atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes, atsargumo dėlei). Ne visi namie (puskvailis).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.