visokias
visókias, -ia. visokiàs, -ià. visoks:
1. Visókias supilstytas pienas, užtat greit surūgo. Tai tokias, tai kitokias, visókias atsitikimas. Egi mat širmuonėlis ir kiaunė juodoji, ir visóki žvėreliai po mišką ulioja. Kap paskerdžia kiaulę, tai atmeta visókius drebezgus. Miške visókio medžio yra, sviete visókių žmonių. Visókias yra žmogus: ir kantrus, ir nekantresnis.
visókiai. visokiaĩ. Tai te buvo visókiai: i geriau, i blogiau. Lenkiškai šnekėjo, grabaliojo visókiai.
2. Plaukas visokias. Visokiomus bjaurybėmis išteptas. Žmogus visókias yra iž tūlų dalių sudėtas: turi pirmiaus kūną su visais pajautimais, dūšią su visomis sylomis ir geiduliais. Iž tiesų visokia tuštybė yra visokias žmogus. Minėk, kad nuog tave turi būt attolintas visokias smarkumas ir nepatogumas. Kraujas Pono mūsų Jėzuso Christuso nutrina visus griekus mūsų, … idant kožnam visokias abejojimas būtų atimtas. Visókias, kursai yra iž tiesos, klauso balso mano. Visókias klanas bus papildytas ir visókias kalnas ir kalnelis bus pažemintas. Teip Dievas įsimylėjo to pasaulio, jog sūnų savą vienatįjį davė, idant visokias, kuris ing jį tiki, ne pražūtų, bet turėtų gyvatą amžiną. Prisakymas Viešpaties yra šviesa tiesos, apžiebiantyji visókią žmogų. Visokia karalystė, prieš save perskirta, bus ižgaišinta. Ir atadavė dvasią visokias kūnas, kursai krutėjo ant žemės. Visokias medis, kuris neduoda vaisiaus gero, bus iškirstas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.