vogčiomìs. vogčiõm. vogčium̃s
1. slapta, niekam nežinant, nematant, nepastebint: Vogčiõm išsinešė drapanas. Kai nedavė šienaut, tai vogčiõm šienavom. Jau kad gerai po pažintei, tai vogčiõm leidžia [traktoriumi suarti sklypelį]. Nuveš vaiką vogčiõm ir apkrikštis. Vogčiõm ėjo bažnyčion kitas ar te vinčiavotis, ar te krikštytis. Vogčiõm nuo močios kad išbėga, o teip neleidžia. Vogčiõm ejom per rubežių. Vogčiõm išnešiau iš namų. Jei nori, kad kokia merga tais metais neištekėtų, reikia vogčiom paimti jos bet kokį rūbą, padėt ant girnų ir tris kartus apsukt. Mergina dar kelis kartus vogčiom žvilgterėjo į svečią ir išsprūdo pro duris. Aguona droviai nulenkė galvutę ir ilgai ilgai tylėjo, vogčiomis žvilgčiodama į vėžį, kuris drebėdamas laukė mylimosios atsakymo. Čia Antanukas atsiminė, kaip jis daugel daugel kartų laužė medžių šakas, braukė lapus, vogčiomis skynė daržely gėles. Vogčium̃s vilko, nešė i praturtėjo, o daba nebė [ra] iš kur. tyliai, niekam negirdint: Nu ir moki: nori su garsu, nori vogčiõm [pagadinti orą]. Rita žengė vogčiomis į virtuvę kaip kokia kačiutė, norėdama netyčia užklupti motiną ir ją tikrai nudžiuginti. Žinios sėlina vogčiomis kaip katės.
2. pasitaikius gerai progai: Šiamet šieną vogčiom sudarėm (nustojus lyti) . Ką vogčiõm pasivagi [šieną],
tai ir viskas. Lietus i lietus, kad nutveri kokį vežimą vogčiõm, tai visas turtas. Bulbos šiemet vogčiõm (lietingi orai) . Vasarojų nuo laukų tenka vogčiom griebti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.