x
.
vokietáitis, -ė. vokietaĩtis.
1. jaunas vokietis ar vokietė: Pirmame suole sėdėjo vokietaitės, antrame ir trečiame – lietuvaitės. O apylinkės mergaitės umaru ima virsti vokietaitėmis. Aukšta laiba mano mergaitė, balta graži kai vokietaitė.
2. vokiečio sūnus ar duktė: Visi į [Klaipėdos] kraštą atsikeliantieji nelietuviai kolonistai lietuviams buvo vokiečiai, o jų vaikai – vokietaičiai. Lietuvos patriotas ir tokia tėvelių išlepinta vokietaitė gražiai susigiedojo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.