vonẽlė.
1. pailgas, nedidelis indas skalbti, kam laikyti: Vaiką prausia vonẽlėje. Pilna vonẽlė vandenio pribėgo. Te vonẽlėj vanduo karštas karštas. Vonẽlėj salietra tai negerai, išės vonẽlę. jame telpantis kiekis: Tokio be davimo karvėm – pusė vonẽlės miltų.
2. nedidelis indas kam nors apdoroti: Ryškinimo vonẽlė.
3. gydymo procedūra, atliekama mirkant, garinant ir pan.: Po vonelės rankos sausai nušluostomos minkštu rankšluosčiu. Gera priemonė riebiai veido odai valyti yra garų vonelė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.