ýpačias, -ia (-ti). -ià.
1. ypatingas: Ale tas dalykas reikalauja ypačio žvalumo ir išminties. Ir jei tiktai su savo broliais prietelystę turite, ką gi padarot ypačio? Toji ýpačia šventė. Dėl savųjų ypačių̃ veikalų ir gerybių verta yr amžinos garbės.
2. atskiras: Ypati vieta. Atstojo nuog žmonių ir nuėjo ant vietos ypačios. Ýpati sakiotojai. Ant ypačios vietos rastų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.