ýpatinė. ypatìnė.
1. pavidalas, paveikslas: Būdas priėmimo sakramento po viena ýpatine.
2. asmuo: Patis ateis savoje ypatinėje ir išgelbės mus.
3. atskira vieta: Merga turia ýpatinę savo daiktams sudėti, kur nėkas neužeina.
4. valgymas skyrium nuo kitų: Uošvis ýpatines provija, t. y. pats sau vienas ėda, užsidaręs stubo [je].
5. gėlių lysvė, lova: Sodno ypatinė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.