x
.
zalatìnis, -ė.
1. auksinis: Buvo bočiap obelė zalatìniais obuoliais. Už vilnos pakratė, ir iš baronėlio ėmė griūdinėt zalatìniai červuncai. Dantį zalatìnį instatė. Elena ir išvydo avyką sa šilkovais šeriais, sa zalatìniais ragais. Rankos zalatìnės, o gerklė smalinė (sunkiai uždirba, o prageria) .
2. puikus, geras: Reikia tiesą pasakyt, kad mergytė bit zalatìnė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.