.
zalãtyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) (зaлaцiць, złocić).
1. auksuoti, puošti auksu: Išsiėmė iš kišenės tabakierką gražiausią, zalãtytą. Roda eitie ir tekėtie – nezalatyts vainikėlis. Teip maluoja kaip zalatyte zalatija. Vienas kala, antras zalatyja (vienas kitam labai pritaria) .
2. puošti, gražinti: Steigė bažnyčias, puošė, zalatijo.
3. gražbyliauti: Meluoja meluoja, zalatija zalatija, o galų nepakavoja. Par aradiją (radiją) kala mala zalãtija, visa ko i nesuprasi.
apzalãtyti.
1. auksu apdaryti, apauksinti: Auksu tur anys apdaryti (apsegti, apzalatyti) būti.
2. apkalant kuo papuošti: Sidabru apzalatyti.
nuzalãtyti.
1. nuauksuoti: Vai zalator zalatoriau, nuzalãtyk vainikėlį. Kai gaus sėmenų, tai paršiukai blizgės kaip nuzalãtyti ir niekad netries.
2. nutrinti, nuzulinti iki blizgėjimo: Nu jau nuzalãtijai visą stalą, užteks. Tai man kavalierius: visa krūtinė nusizalãtyta.
pazalãtyti
1. paauksuoti: Anas laikrodis tik pazalãtytas. Pazalatytą bliūdelį… žmonėms parodo. Stojos karalėnė po dešinės tavo rūbūse pazalatytūse. Kalus kalus reik ir pazalatyt. Kalk kalęs ir pazalatyk.
2. perdėti, pagražinti šnekant: Vienas šneka, kitas pazalãtija, nu i visai gerai. Žalčiai bobos, pazalãtydamos čiauška, o nusisukusios juokas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.