zaũnijimas (-yjimas). → zaunyti:
1. Čia bobų zaũnijimai – neklausyk nė mažo trupinio. Tų zaũnijimų aš neklausaus, tezaunijie. Moteriškų zaunijimų neklausau. Mano žodžius girdėdami lenkai pirmučiausiai pasakys: e, tai vieni zaunijimai! Ilguosius žiemos vakarus kitur namiškiai su griešnais zaunijimais praleidžia.
2. Jis mano, kad zaũnijimu ką nors laimės.
3. → zaunyti 5: Vilkas šunio negi bijo, ale tik zaũnijimo nekenčia.
pazaũnijimas. → pazaunyti 1: Dėl akių pabadymo tie žodžiai, pazaũnijimai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.