x
.
zbìtkas (zbytek).
1. eibė, išdaiga: Langą kam išmušt, vežimą an strieko užkelt, kaminą kam užkišt – tai irgi zbìtkai. Zbìtkų pridirbdavai po tuos klojimus, prisidirbdavai i padainiuodavai. Užu zbitkùs vaikai gaudavo lupt. Anas tik zbitkùs daro ir daro. Ded mumis jaunus į dides dibkas, – juk mes nepadarėm nė jokio zbìtko. Vaikai par zbitkus nečystatos atveda savo gimdytojus ant nabagystės.
2. nuostolis, žala: Teip ta merga, slūžydama pas to gaspadoriaus, daugel zbitkų pridarė. Tik anos. zbitkùs padirbdavo: įeis, nuraškys javų pusę lauko.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.