x
.
zbitkavóti, -ója, -ójo
1. išdykauti, pokštauti, krėsti (išdaigas): Vaikai vieni pasilikę tik i zbitkavó [ja]. Tai anys. jau ką zbitkavódavo, tai, būdavo, man liepia nesakyt niekam.
2. šaipytis, tyčiotis: Any iš mūs zbitkavójasi.
prisizbitkavóti
1. prisiišdykauti, prikrėsti išdaigų: Prisizbitkavódavom, kai vaikai buvom.
2. prisišaipyti: Prisizbitkavój [o] jau any iš žmonių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.