.
zdrõdyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) (zdradzić).
1. išduoti: Judošius bučiavimu zdrodijo Poną savo. Ir kad valgė, tarė: – Už tiesą sakau jumus, jog viens iš jūsų zdrodys mane.
2. apgauti: Mačna kytraste zdrodija jis greitai. Kytras žaltys prastą Ievą zdrodijo. Netikėkite žodžiamus pranašų falšyvų, kurius jumus sako pagal regėjimą širdies savo, zdrodydami jus, sakydami jumus sapnus, o ne tatai, kas išeit ižgi nasrų Pono.
3. šėlti, siautėti.
4. žaloti: Jis neužmušo jį, ale tik zdrodijo.
apzdrõdyti. sužeisti, sužaloti: Jis neužmušė vagį, ale tik apzdrõdyjo ir pametė.
išzdrõdyti. išduoti: O Judošius, kursai jį išzdrod [i] jo, žinojo taipajag tą vietą. Ir davė jį. macin ir draugyston anamui tatai piktamui o neviernam aniolui, kursai ižzdrodijęs pirma aną patį Poną savo, išzdrodijo ir tą nekaltą biednyką.
suzdrõdyti. sužaloti: Neužmušė, ale tik suzdrõdyjo juos šaudydamys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.