zėnas

zė̃nas (zēns). zẽnas.

1. vaikinas: Parjojo zė̃nai su arkliais dainiuodami. Ko dar dejuoji – tokius zėnùs užsiauginai?! Sena mergė davus kuningui gerą padorką, kad jis par pamokslą užsakytų, kad jauni zėnai imtų senas merges.

2. vaikinas, samdinys, bernas: Atvažiavo zė̃no samdyt. Eidavo tarnaut par zė̃ną pas pusininkus. Piemeniui – [silkės] uodegėlė, zė̃nui – galva, mergelei – vidurys. Senis pjovė mešką, zėnams davė dešrą, o mergoms – čebatus.



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'zenas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv
x