x
zė̃nas (zēns). zẽnas.
1. vaikinas: Parjojo zė̃nai su arkliais dainiuodami. Ko dar dejuoji – tokius zėnùs užsiauginai?! Sena mergė davus kuningui gerą padorką, kad jis par pamokslą užsakytų, kad jauni zėnai imtų senas merges.
2. vaikinas, samdinys, bernas: Atvažiavo zė̃no samdyt. Eidavo tarnaut par zė̃ną pas pusininkus. Piemeniui – [silkės] uodegėlė, zė̃nui – galva, mergelei – vidurys. Senis pjovė mešką, zėnams davė dešrą, o mergoms – čebatus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.