.
zer̃kolas. zérkolas.
1. veidrodis: Ne zerkolas žiba. Į zerkolą žiūriu. Sumušė zérkolą. Seniau zer̃kolai gražiau rodydavo, o dabar, kai veidrodžiai – prastai rodo. Aš savo buity nenešiojau zer̃kolų kešeniuose. Į zerkolą nuolatai žiūrėjo. Aukšti kalnai, margi dvarai, zerkolų langeliai. Už jūrėms marėms, už vandeneliais stovna raudonas dvarelis su zerkolo langeliais. Kur tie zerkolai, kur tie šviesiejai, kur aš jauna žiūrėjau. Šilkų vilnytė, zerkolų akytės. Zerkolužis. Zerkolučiai (zerkoluttei). Penki zerkolai, kuriuose žmogus gal save patį pažint. Tuogi būdu tame zerkole ir visas kitas tobulybes Dievo kiekvienas ižvydęs. Kas apie tatai skaito aba girdi, jau tamui galėjo prisiveizdėt kaip zerkole, kad tatai teip yra, o ne kitaip. Rodžia mumus Christų, kurio patys nepažįsta. Nešioja zerkolą, kuriame nieko neregi. Matė jis Vilnių kap ausis be zerkolo. Blizga kaip senmergės zerkolas. Nereik zerkolo aklam. Zer̃kolas kaltas, kad tu surukus. Du ponukai an zerkolo žiūro.
2. (akies) vyzdys: Zerkolas akies.
3. šviesi dėmė ant paukščio sparno: Ant sparnų kėkšto yra zerkoleliai balti ir mėlyni.
į zer̃kolą įstatýti. Ją tik į zer̃kolą įstatýti.
zer̃kolo viẽtoj laikýti leisti kam nedirbti, tinginiauti: Savo vyrą zer̃kolo viẽtoj nelaikýsi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.