x
.
zerkolìnis, -ė. zer̃kolinis.
1. → zerkolas 1: Stov raudonas dvarelis zerkoliniais langeliais. Mano tėvelio margi dvareliai, zerkolìniai langeliai. Sakė mūro nameliai, zerkoliniai langeliai. | Oi pakelėje zerkolìnė karčmelė, toje karčmelėn mano senas tėvelis.
2. labai gražus, spindintis, mirgantis: Kap langučiais ir drabnu raščiuku – zer̃kolinė [lovatiesė].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.