zerlẽtyti, -ija, -ijo
1. valgyti (ppr. nenoromis), želėti: Zerlẽtija kai ne savo lūpom. Ką tu čia zerlẽtiji! Kad valgai – valgyk. Kam zerletiji duoną, žinai, kad reiks ir kitam valgyt. Eik nuo stalo, nėr galo tau čia zerlẽtytis.
2. lėtai, negrabiai ką dirbti: Ką čia dabar zerletiji teip plonai. Koks jo siuvimas – tiktai zerlẽtija.
3. niekais eikvoti, gadinti: Nei tu lovos padirbsi, nei ko, tik lentas zerlẽtiji.
4. plepėti, tauzyti: Ka tu čia niekus zerlẽtiji.
apzerlẽtyti. kramtant apseilėti, apteršti: Nevalgai, tai ir neapzerlẽtyk. Kas dabar valgys tavo apzerletytą [duonos] kampelį?!
išzerlẽtyti. priteršti, priturkšti: Išzerlẽtijo visą sėdželką antys.
prizerlẽtyti. priteršti (valgį): Nei anas valgė, nei ką, tik prizerlẽtijo. Prizerlẽtijo vaikai valgydami. Prizerlẽtijo ir nevalgo.
suzerlẽtyti. negrabiai dirbant pagadinti: Et, zerleta: verpatį tik suzerlẽtijo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.