.
zgrẽbnas, -à. zgrė̃bnas.
1. gražiai nuaugęs: Jų vaikai niekis: i tas bernas zgrẽbnas, i to merga zgrebnà. Tas antrasis štai Laučys y [ra] gražesnis, toks dailus, zgrẽbnas tas. Paskiau jau vienkiemiuos, kai pradėjo dalyt, kiekvienas jau įsitaisydavo zgrebnèsnį arklį.
2. dailus, gražus: Zgrebnà vieta buvo, grybės augdavo.
zgrẽbna. Nemaskatuok rankom, bo labai nezgrẽbna. Girtas jau kaip blevūzgoja, o negirtam lyg kad nezgrẽbna.
zgrebnaĩ. Tai laukit laimingai [pažvalgų],
apsiskusk barzdą zgrebnaĩ. Nugi geriau [su dantim],
ben kiek zgrebniaũ ir kalbėt, ir valgyt.
3. gabus, viskam tinkamas: Mano vyras zgrė̃bnas buvo. Tas žmogus toks zgrẽbnas, toks ankalbus, misliu, man patinka. Zgrẽbnas bernas – kaip gražiai pastatė klėtį.
4. vikrus, greitas: O jau tu kokia zgrebnà darbininkė. Padūkusiai zgrebnà motera buvo. Zgrebnas žmogus visur suspėja ir viską padaro. Koks ans yr nezgrẽbnas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.