x
ziñtyti, -ija, -ijo.
1. bartis, vaidytis, ginčytis: Ko čia vienokiai ziñtiji kai insiutęs.
2. delsti, vilkinti, vengti ką daryti: Ko ziñtiji, ko neini? Nedirba, ziñtija, laukia, kad kitas padirbtų. Ziñtijo ziñtijo, in galo dalto lentų ir pažyčiojo.
įziñtyti. įerzinti ginču: Jo pati tai kožną įziñtija.
nuziñtyti. nudelsti: Žadėjo padirbt, bet ir nuzintijo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.