.
znaimùs, -ì. lengvai atskiriamas nuo kitų, atpažįstamas: Tas žmogus labai znaimus. Mano maišas znaimus, – atrasiu.
znaimù. znaĩmu. Neznaimù raštas [staldengtei] – žiburys tamsus. Mušė, kad tų kaulų neznaimù pasidarė – taip sutino jin.
znaĩmiai. znaimiaĩ. Iškvosti yra neznaĩmiai išklausinėti. Pieno znaĩmiai daugiau. Su maišais, kur turėjo 5 tuščius, užklojo nei kiek neznaimiai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.