x
.
znõčijimas. → znočyti.
paznõčijimas. → paznočyti:
1. Tėvas mirė be paznõčijimo mums turto.
2. Turiu baidykle būti, kol paznočijimas pasibaigs. Toks anų paznočijimas, toks liosas jų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.