x
.
znõčinti (-yti), -ina, -ino. znočyti 1: Prapūstų kiek [vėjas takus po lietui],
ale ką tai znõčina. vadinasi: Znõčinas, jūs nedėlioj būsit pas mus.
atznõčinti. paženklinti, pažymėti: Laivas ant to susigadino ir atznõčino vietą, į katram daikte beigs lankinį.
paznõčinti. paznočyti:
1. Reikėjo avinai paznõčyt.
2. Tai dabar vyriausias brolis paznõčino, kur katram jot.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.