.
znõčyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo).
1. reikšti: Ką tas znõčija, mun nerūpa. Pripratimas daug znõčija. Ką jisai znočija, tas kuningas pagonų! Paskuo jų ritino du kepalu duonos – vienas znočijo vyrą, antras moterį. Tada tasai regėjimas znočyjo švenčiausią paną Mariją. vadinasi. Tai, znočijas, ir tu ten buvai. Kebliausia su tuo, kur atkurnėjo į patį miestelį, znočijas, pačiam velniui į žiotis.
2. žymėti: Znõčija, kur reik kast tą duobę.
3. turėti vertę: Mokėt gi gerai čiužinėtis daug znõčija par studentus.
4. rodytis, žymu būti: Tik diena znõčijas (tik švinta) – karvę palaidau.
nuznõčyti. pažymėti: Durnius nuejo už penkių mylių ir nuznõčijo vietą, kur bažnyčią statyt.
paznõčyti.
1. pažymėti: Įsmeigė lazdelę kunigo ant paznõčytos vietos.
2. paskirti: Susitarė anuodu susiženyti į porą ir paznočijo laiką dėl susišliūbavojimo. Ale Dievas tėvas jos neišklausė, jog dėl mūsų tą smertį paznočijo.
užznõčyti.
1. paženklinti, pažymėti: Tu turėsi su savo pačia abudu raiti ant arklių ing tą pačią vietą atjoti, kur aš tau dabar užznočiju. Užsiznõčijo tą vietą i, atsinešę lopetas, pradėjo kasti.
2. paskirti: Kuriam Dievas užznočijo tą panelę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.