.
zomãtas. zómatas.
1. mūro arba akmenų bažnyčios ar kapinių tvora, aptvaras: Šventorių aptvėrė dailiai akmenių zomatu it siena. Akmenų zomatas, pylimas. Kunigas dar palaidotas an tuo zomatù. Tiškevyčia atvažiavo į Lieplaukę, mašiną pastatė pri zomãto ten. Naujiejai [Kuršėnų] kapai be zomãto: visi ponai, neišdreba rublio. Paskiaus noris tos pačios pilės buvo kaip buvusios, tečiaus gyventojus, papilė [je] gyvenančius, lygiai su pilia akmininių plytų ar žemių zomatais aptvėrę. Algimantas užkirto kelią ir padarė zomatus aplinkui savo kariūmenę. Didžiausiame trobesyje, aukštu zomatu apmūrytame, geležimis užkaustytais langais yra mažas kambarėlis. Karalius prisakė apdirbti sodną su dideliu zomatu (tvora) ir karalaitės niekur neišleisdavo, kaip tik į sodną. Aš pakavojau savo mergelę prie pačiu zomatėliu, po žaliu levendrėliu.
2. stačių ar gulsčių lentų, kuolų tvora: Iš lentų gulsčių zomãtas. Par zomatùs nėko nematyti. Kiaulės zomatus išvertė, eikit taisyt. Bičių auliais zomãtai tverti.
3. kartis, pagalys tvorai tverti: Zomatùkas. Ilgas kaip zomatas.
kaĩp šùnį prie zomãto. Gentys spira kaĩp šunį pri zomãto: imk tą mergelę, ko prasidėjai. Kaip šunį prispaudė prie zomato. Visos trys kaip susimokiusios – galo ir galo meilės: remia kaip šunį prie zomato.
per zomãtą tráukti viešai paskelbti bažnyčioje: Tráuks tavi par zomãtą, kad neitì velykinės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.