x
.
zùbrinti (-yti), -ina, -ino.
1. zubryti 2: Tota, imk mėsos, ką tu tę tuos kaulus zùbrini.
2. pjauti dalgiu: Aš tai dar zùbrinu – pievos kreivos šleivos.
3. zubryti 3: Taip zùbrinom, kad net galvą ėmė skaudėt. Aš nezùbrinu kap kiti: perskaitau porą sykių, ir kvit.
išzùbrinti.
1. išgraužti: Kur pasūdai žolę, tai karvės tep išzùbrina, kad net juoda padaro.
2. gerai išmokti: Kapelionas smarkiai čiumpa visus, kurie kaip reikiant neišzubrina tos knygos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.