zur̃kti, -ia, -ė. zurgti:
1. Kartais visai negalima suprast: zur̃kia zur̃kia tik [radijas].
2. Zurkiù sau viena.
3. Pasakyk ką, tuoj ir zur̃kia – verksnė tokia. Visą naktį vaikas dantais zur̃kė.
4. Nezur̃k man po ausia. Tylėk, nezur̃k! Ėsk, kad po nosiai turi, nezur̃k! Jis vis zurkia ir zurkia, negali jam įtikt. Jau kada zurkiù, kad pataisytų batus. Ko zurkì kap adventinis paršas? Zurkia kap kiaulė lietun.
5. inkšti: Labai jau myli būt ant rankų Pūkė: ateina ir zur̃kia.
įsizur̃kti, -ia, įsìzurkė įsismaginti zurkti, be paliovos verkšlenti: Moterys, kai tik įsizurkdavo ant rankų mažulis, prinešdavo jį prie paveikslo.
pazur̃kti, -ia, pàzurkė. paniurnėti, paniurgzti: Aš keturias [dukteris] išleidau, mažu katri pàzurkė.
prizur̃kti, -ia, prìzurkė. priniurnėti, priniurgzti: Kiek aš prìzurkiau, iki jis padarė.
suzur̃kti, -ia, sùzurkė. imti verkšlenti: Suzur̃kęs, suknėkštęs [vaikelis]. Reikėjo vaikui tiktai subusti ir suzurkti, ir paslaptis būtų iškilusi į viršų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.