.
zvãnas (dzwon).
1. varpas: Zvanų̃ balsas. Girdėt, kap jau skambina zvanaĩ bažnyčion ar kur tę po žeme nueję. Girdėt net pas mus, kap Plutiškėse zvanai gaudžia. Kurian šone zvanaĩ zvanija? Seinų zvanaĩ net Klevuos girdėt buvo. Seinų zvano balsas tokias gūdus. Do prieš pirmą vainą zvanùs iš bažnyčių ataėmė. Zvanykit, zvaneliai, ko nuo balsiausiai, būbnykit, būbneliai, ko nuo garsiausiai. Būdavo, kai užtraukiu dainą, tai kap zvãnas (skamba) . Ale jos antras balsas tai kap zvãnas. Varonikos namai kai zvãnas (labai gražūs) , niekas neperka. Merga kap zvãnas, o nieko neišmano. Eina kap zvãnas (smarkiai, greitai) . Zvãnija zvanaĩs, ė prieini – kašelėn bruka. Vidur dvaro zvanas karo.
2. žvangutis, skambalas: Arklius parengia su barškučiais, su zvanaĩs. Pririšdavom zvãną ir važiuodavom [piršliais]. Arkliai būdavo gražūs, su zvanaĩs. Prisrišę in lanką zvãną [svotai važiuoja]. Buvo vilkas senas senas, jam ant uodegos zvanas zvanas. Senas ir senas – ant uodegos galo zvãnas. Zvaneliukais suzvanijo – bažnyčia pargriuvo.
3. mušantis laikrodis.
4. varpų garsas, skambinimas varpais; . pazvanai: Atsiguliau, prispaudžiau ausį prieg žemei, girdžiu bažnyčios zvanus, Raigrodas buvo, miestas. Ne varpelio balsas, anė varpo zvãnas – mano miela matušėlė manę pagedauna. Zvãnas ant lavono. Zvanus užmokėti. Duosi an zvanų stūkstantį rublių. atgarsis, balsas: Didžiausį zvaną turi kuningų partija.
5. liežuviai, plepalai: Bobų zvanaĩ viską apskambina, apskelba.
kaĩp į zvãną mùšti (dúoti) plačiai kalbėti, aptarti: Visi kaĩ in zvãną mùša, kad baigėsi karas. Visi kàp zvanañ dúoda.
nė̃ zvãno visai nieko (nėra): Ano nė̃ zvãno nė [ra]. Vaikų nė̃ zvãno trobo [je] nėra.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.