x
.
zvãninti (-yti), -ina, -ino. zvanyti 2: Jei ausyse ūžia, tai [reikia] eit po zvanais pastovėt, kai zvanina. Pėtnyčios rytą ankstųjį žėlabnais zvanais zvanino. Kurčiam kašele zvanina.
prazvãninti. pramušti: Įsivėlė į tas peštynes, tai ir jam galvą prazvãnino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.